Apdailos darbų darbininkų judėjimo grafiko aprašymas ir skaičiavimas

Darbininkų  judėjimo  grafikas sudarytas  remiantis kalendoriniu  grafiku.  Kalendorinio grafiko apačioje – sudedamas vienu metu visame objekte dirbančių darbininkų skaičius ir tam tikru masteliu nubraižomas darbininkų skaičiaus poreikio grafikas visam statybos laikui.

Braižant grafinę grafiko dalį, didelį dėmesį skyriau į darbų atlikimo terminus – kuo greičiau tuo geriau. Pabraižius darbininkų judėjimo grafiką nebuvo didelių „šokinėjumų“, atsižvelgdamas į tai apskaičiavau koeficientus, kurie apibūdina darbininkų skaičiaus pastovumą ir darbininkų skaičiaus kitimo santykį – mano koeficientai neviršijo leistinų parametrų.

Darbininkų skaičiaus poreikio grafikas idealus yra tada, kai objekte ilgai dirba pastovus darbininkų skaičius, tokiu būdu galima pasiekti didesnį darbo našumą.

Maksimalus dirbančiųjų skaičius mano objekte bus 20 žmonių. Minimalus darbininkų skaičius bus 2 žmonės. Darbus objekte pradės 20 darbininkų. Lapkričio 3 d. išeis 10 darbinikų ir 10 liks. Lapkričio 5 d dirbs vėl 20 darbininkų, ypusėjus lapkričio mėnesiui vėl brigados išsiskirs ir dirbs po 10 žmonių. Gruodžio 3 d vėl dirbs 20 žmonių tą patį darbą ir taip iki gruodžio 17 d. Nuo gruodžio 17 d iki balandžio 17 d dirbs 2 brigados, po 10 žmonių. Balandžio 20 d abi brigados susijungs ir dirbs tą patį darbą iki gegužės 10 d. Gegužės 10 d vėl žmonės pasiskirstis i dvi brigadas po 10 žmonių iki gegužės 17 d.

Pagal darbininkų poreikio grafiką apskaičiuojamas objekto statybai reikalingas vidutinis darbininkų skaičius, kuris gaunamas – darbo sąnaudų sumą darbo dienomis padalinti iš statybos darbo dienų trukmės.

T – statybos trukmė darbo dienomis.

žr. [1]

Tinkamai sudarytas kalendorinis grafikas bei jo pagrindas – darbininkų skaičiaus poreikio grafikas, turi atitikti šias sąlygas:

  • – sąlyga tenkinama.
  • – didžiausias darbininkų skaičius;
  •  – vidutinis darbininkų skaičius;
  •  – koeficientas, apibūdinantis darbininkų skaičiaus kitimo santykį;
  • sąlyga tenkinama.
  •  – koeficientas, apibūdinantis darbininkų skaičiaus pastovumą;
  •  – statybos trukmė, kai darbininkų skaičius yra pastovus;
  •  – planinės sąnaudos;

= (20 – 19) * 146 = 146 žm.d.d.

Pagrindinių vidaus apdailos įrengimo medžiagų pareikalavimo ir užvežimo grafiko aprašymas

Į statybinių medžiagų pareikalavimo ir užvežimo grafiką įrašomos pagrindinės statybos darbams reikalingos medžiagos, bei jų užvežimas. Ištisinė linija grafike rodo, per kiek darbo dienų bus sunaudotos tos medžiagos, o punktyrinė linija rodo medžiagų užvežimą. Skaičius esantis virš punktyrinės ir ištisinės linijos rodo medžiagų užvežimą ir sunaudojimą per vieną dieną. Kai kurios medžiagos yra užvežamos ir sunaudojamos tą pačią dieną (pvz.: cemento – kalkių skiedinys, betonas).

Tam, kad sužinoti, kada atvežti medžiagas ir kokiu mastu jas užvežti būtinai reikia apskaičiuoti medžiagų poreikį vienai dienai. Tam mes medžiagos kiekį  kažkuriam tai darbui dalinam iš šio darbo  vykdymo trukmės ir darbininkų sandaugos. Taip mes sužinome, kiek reikia medžiagos ir  organizuojam medžiagų užvežimą. Vienu žodžiu, reikia stengtis medžiagas užvežti kuo racionaliau, kad nebūtų jų perteklių ir trūkumų.

Medžiagų užvežimo ir sunaudojimo skaičiavimas

  1. Lengvi metalo profiliai – m.                  Trukmė 25 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš jų naudojimą  ir kitas užvežimas po 8 dienų.

  1. Mineralinės vatos plokštės – m3.         Trukmė 13 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos diena prieš montavimą ir kas trečią dieną montuojant.

  1. Gipsas – 4395 m2.                                                            Trukmė 28 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas trečią dieną.

  1. Keraminės plytelės – 934,9 m2.                                                   Trukmė 39 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.

  1. Plytelių klijai „atlas“ – 3960 kg.                         Trukmė 39 d.d.  

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą, ir kas penktą dieną.

  1. Plytelių tarpų glaistas – 654 kg.              Trukmė 39 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš naudojimą ir kas penktą dieną.

  1. Glaistas – 1061 kg.  Trukmė 41 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.

  1. Švitrinis popierius N150 – 31,7 m2                                   Trukmė 12 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas ketvirtą dieną.

  1. Akriliniai dažai – 1417 kg. Trukmė – 7 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš dažymą ir kas trečią dieną.

  1. Hidroizoliacinė plėvelė – 1661 m2                                   Trukmė – 5 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas trečią dieną.

  1. Bitumo mastika – 378 l.                                  Trukmė – 2 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.

  1. Putų polistirenas – 154,3 m3 .                                                                    Trukmė – 7 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.

  1. Betonas M300 – 23,8 m3 .                                                                                   Trukmė – 1 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos pradėjus betonuoti.

  1. Armatūrinis tinklas – 4,98 t .                                                                     Trukmė – 3 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.

  1. Cementinis skiedinys – 76,9 m3 .                                                                   Trukmė – 12 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos kiekvieną dieną.

  1. Putų polistirenas – 154,3 m3 .                                                                             Trukmė – 7 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas antrą dieną.

  1. Durys – 40 vnt.                                                                                                                Trukmė – 2 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.

  1. Plytos 250x120x65 – 18,9 m3 .                                                                       Trukmė – 3 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš mūrijimą.

  1. Cemento – kalkių skiedinys M50 – 4,5 m3 .                                       Trukmė – 3 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.

  1. Palangės – 130 m .                                                                 Trukmė – 2 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą.

  1. Cemento – kalkių skiedinys M75 – 26m3 .                                          Trukmė – 20 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir kas penktą dieną.

  1. Sintetinis kilimas – 974 m2 .                                                                                Trukmė – 5 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir po trijų dienų.

  1. Klijai kilimui – 371 kg .                                                                                       Trukmė – 5 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš montavimą ir po trijų dienų.

  1. Epoksidiniai dažai – 60 kg .                                                                             Trukmė – 2 d.d.

Medžiagos į objektą bus tiekiamos dieną prieš dažymą.

Šaltinis: APDAILOS ĮRENGIMO DARBŲ VYKDYMO GRAFIKO SKAIČIAVIMAS

Kokie atliekami darbai prieš pamatų įrengimą

Pastačius gairinius blo­kus, nivelyru tikrinama jų viršaus altitudė (lizdinių pamatų tikrinama lizdo dugno altitudė), horizon­talumas ir padėtis ašių at­žvilgiu. Jeigu nuokrypos didesnės už leistinąsias (9.1 lentelė), blokas vėl pakeliamas ir, pataisius pagrindą, statomas iš naujo. Tarpiniai pamatų blokai statomi pagal tiesykle be atskiro  nužymėjimo.

Montuojant    juostinius  pamatus, reikia palikti an gas  vamzdžiams  ir  kabe­liams.Pamatų blokų montavimo kilpos, kliudančios montuoti viršu­tinių eilių blokus, nupjaustomos elektrinio ar dujinio suvirinimo prie­taisais. Tarpai tarp pamatų blokų užbetonuojami ne žemesnės kaip pamatų blokų markės betonu, kaip nurodyta projekte.

Horizontalias siūles tarp blokų reikia daryti atidžiai ir tiksliai, nes nuo jų priklauso pamatų stiprumas. Cemento skiedinys pasklei­džiamas ant blokų lygiu sluoksniu, naudojant  specialų rėmelį (9.2 pav., a). Sis rėmelis dedamas montuojamo bloko vietoje, užpil­domas 1,5—2 cm storio skiedinio sluoksniu, kurio paviršius sulygina­mas, nubraukiant lygiu tašeliu. Rėmelis neleidžia skiediniui prieiti iki bloko krašto. Dėl to, statant naują bloką, skiedinys neišsispaudžia ir netepa sienos. Nesant rėmelio, skiedinys klojamas 2—3 cm nuo bloko krašto ir išlyginamas metaline dantyta plokštele (9.2 pav., b). Pa­stačius ir sureguliavus blokus, vertikalios siūlės tarp blokų tuojau pat užtaisomos 100 markės cemento skiediniu. Skiedinys į siūles krečia­mas specialiu kastuvu, kaušu arba mente ir sutankinamas plokščiu kastuvėliu.

Surenkamieji pamatai gali būti montuojami vikšriniais, automobi­liniais, ratiniais ir bokštiniais kranais. Bokštiniai kranai naudojami, kai pamatai ne gilesni kaip 2,5 m.

Surenkamieji juostiniai pamatai gali būti montuojami nuosekliuo­ju arba kompleksiniu metodu, organizuojant darbų srautą. Montuo­jant nuosekliuoju metodu, visame darbo bare pirmiausia sumontuo­jami pamatų padiniai blokai, po to visos aukščiau esančios blokų eilės. Dirbant kompleksiniu metodu, kranas kiekvienoje darbo vietoje mon­tuoja blokus keliomis eilėmis iki pamatų viršaus projektinės altitudės su laiptuotu perėjimu eilėse.

Montuojant pamatų blokų eiles nuosekliai, lengviau blokus su­reguliuoti projektinėje padėtyje, organizuoti darbų srautą, saugesnis darbas, tačiau kranas daug laiko sugaišta, važinėdamas ir keisdamas savo darbo vietą kiekvienai blokų eilei.

Montuojant pamatus, kranas gali stovėti šalia pamatų duobės (9.3 pav.) arba joje. Montuoti nuo pamatų duobės krašto yra racio­naliau, todėl šis būdas naudojamas, esant pakankamam krano strė­lės siekiui ir kėlimo galiai. Montuojant šiuo būdu, padidėja blokų sandėliavimo plotas, kranas neardo paruošto pagrindo. Pamatų duo­bėje kranas dirba tada, kai jo strėlės siekis mažas ir pamatų blokai sunkūs. Sis būdas ne toks našus ir ne toks saugus, nes reikia taisyti krano suardytą pagrindą ir sunkiau privežti blokus. Montuoti blokus pamatų duobėje galima tik kompleksiniu metodu, nes kranas pastato blokus nuo pastato galo link įvažiavimo į pamatų duobę. Rūsio sienų viršutinių eilių blokai montuojami nuo ištisinių blokinių arba vamzdinių-rėminių pastolių, perkeliamų kranu.

Pamatų montavimas žiemą

Pamatus montuojant žiemą, naudojamas vienu laipsniu aukštes­nės markės sušildytas cemento skiedinys. Pavyzdžiui, jei projekte nu­rodytas 100 markės skiedinys, tai reikia naudoti M 150 arba skiedinį su cheminiais priedais, žeminančiais skiedinio užšalimo temperatūrą. Esant oro temperatūrai iki — 10°C, skiedinio temperatūra klojant turi būti ne mažesnė kaip 10°C, jeigu oro temperatūra nuo —10 iki —20°C, skiedinio temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 15°C. Sušildytas skie­dinys laikomas apšiltintose dėžėse su dangčiais. Nuo anksčiau su­montuotų blokų paviršiaus ir pačių montuojamų blokų turi būti ati­džiai nuvalytas sniegas ir ledas.

Žiemą, iškasus pamatų duobes, reikia tuoj pat montuoti pamatus, kad neįšaltų gruntas.

Sumontuoti pamatai, prieš užpilant gruntu, turi būti patikrinami ir priimami, dalyvaujant priėmimo komisijai {techninės priežiūros at­stovui, antžeminių pastato konstrukcijų montavimo organizacijos at­stovui ir pamatus montavusiam darbų vykdytojui). Pamatus įrengusi statybos organizacija sudaro ir pateikia Šiai komisijai pamatų su­montavimo geodezinę nuotrauką, kurioje nurodytos sumontuotų pa­matų nuokrypos nuo projektinių. Lizdinių pamatų sumontavimo geo­dezinė nuotrauka.

Sumontuotų pamatų leistinosios nuokrypos pateiktos 9.1 lentelėje.

Baigus montuoti rūsio sienas, pamatų viršus išlyginamas cemen­to skiediniu ir daroma hidroizoliacija iš dviejų sluoksnių ruberoido su bitumine mastika (kaip nurodyta projekte).

Priėmimo komisijai pateikiami visi reikalingi paslėptų darbų ak­tai (pagrindo po pamatais įrengimo, hidroizoliacijos įrengimo, at­skirų vietų armavimo ir kt). Priimant-perduodant pamatus, surašo­mas pamatų priėmimo aktas, kuriame nurodomi stambesni trūkumai ir terminai tiems trūkumams pašalinti.

Norite daugiau sužinoti apie pamatus, rasite šioje nuorodoje: http://www.statyba.lhr.lt/pamatu-montavimas-ir-parinkimas/